Tryliktosios savaitės Raitazija

***

Būdami klajokliais, mes stebime supantį pasaulį ir laukiame sau palankių ar nepalankių ženklų pasirodymo. Nėra pagrindo teigti, kad tuos ženklus atsiuntė dievas, išklausęs mūsų maldas, arba kaip bausmę už mūsų nuodėmes. Tačiau ir negalime tvirtinti, kad viskas, kas vyksta - atsitiktiniai reiškiniai.

Pasaulį valdo gamtos dėsniai, kiekvienas įvykis turi savo priežastis. Klajokliai nesivadovauja prietaru aklai - jie siekia suprasti jo atsiradimo esmę. Jeigu kelią perbėgo juoda katė, - reikia sulėtinti greitį. Galbūt ją išbaidė girtas praeivis, o gal kelių policininkas, medžiojantis skubančius vairuotojus?

Stebėdami aplinką visada turime būti pasiruošę pasinaudoti palankiais ženklais ir akimirksniu priimti teisingą sprendimą. Sakykime, mums esant karstiniame rajone, buvome užklupti audros ir liūties. Neskubėkime slėptis, nes vėliau gailėsimės taip padarę. Nekreipkim dėmesio į peršlapusius drabužius, juk mums likimas pasiuntė puikią galimybę sužinoti, kur suteka į žemę dideli vandens srautai. Jeigu dauba prisipildo vandens, joje tikrai nerasim urvo, o jei didelis upelis paslaptingai dingsta žemės gelmėse, tai ir yra likimo siųstas ženklas tos vietos tyrinėjimui.

Ženklų stebėjimas ir tinkamas pasinaudojimas gali padėti išsigelbėti net nuo cunamio. Juk vandenynas, sukeldamas milžinišką bangą, turi prieš tai atitraukti savo vandenis. Laukiniai gyvūnai puikiai geba pasinaudoti ženklais, o mūsų pojūčiai nusilpę. Tačiau stebėdami gyvūnus, pasinaudodami šiuolaikiniais prietaisais, mes irgi galime pastebėti artėjančius pavojus ir, priėmę teisingą sprendimą, išvengti jų.